- trimietis
- trimiẽtis sm. (2) NdŽ; S.Stan žr. trimitas 1: Trimietis piemenų I. Įrankiais jų linksmybės buvo ilgi iš trijų skilų sudėti apalio medžio trūbai, stipriai sukibyti, nukaišti ir labai tošėmis nuvyturti, kurius vadino trimiečiais, jog iš trijų dalių buvo sudėti S.Dauk. Tų trimiečių balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas nekaip linksmas S.Dauk. Ilgus trūbus medžio, arba kaip kitą kartą vadino – trimilčius, pūsdamys į mūšą žengė su neprieteliais S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.